Ketvirtasis Advento sekmadienis mums primena Dievo nuolat daromus stebuklus žmogui, kai jo širdis ir gyvenimas atviri Dievo veikimui. Šį sekmadienį galime palyginti Zakarijo, šv. Jono Krikštytojo tėvo, istoriją ir Marijos panašų atvejį, kai angelas jiems kalbėjo Dievo lūpomis. Pirmu atveju senyvo amžiaus Zakarijas buvo nubaustas nebylyste iki kūdikio gimimo, kad netikėjo, jog senatvėje susilauks palikuonio. Tikrai pasakytume keistas tas Dievo veikimas, kai Zakarijas, iš angelo prašydamas ženklo, nubaudžiamas nebylyste, o Marijai nieko neprašant suteikiamas ženklas – žinia apie Elzbietos sūnaus pradėjimą senatvėje. Marijos atveju nieko panašaus nenutiko, nes ji angelo žinią apie kūdikio gimimą iš Šv. Dvasios priėmė pasitikėdama Dievu, tik sumišusi susimąstė, kaip tai įvyks.
Advento metas kviečia sekti Marijos pavyzdžiu. Kai gyvenimas veda mus nenuspėjamais keliais, nuolat dera atminti, kad Dievui nėra negalimų dalykų, jei esame tvirti tikėjimo malonėje. Sekdami Marijos pavyzdžiu turime nuolat atminti, kad mūsų gyvenimo laimės formulė turi būti kaip Marijos – nuolat tariamas „TAIP“ Dievo žiniai, kuri ne visuomet lengvai sutampa su mūsų įsivaizduotu gyvenimo planu, bet gerai patyrinėjus suvokiama, kad visi mūsų planai yra tik saviapgaulė, vedanti į nieką. Tik Dievo nurodytas mūsų gyvenimo kelias yra tikroji ir amžina kiekvieno iš mūsų laimė.
Lai Advento metas būna tyras ženklas, kad mūsų gyvenimo Viešpats Jėzus Kristus tikrai laukiamas ir išpažįstamas mūsų tikėjimu, darbu ir malda.
Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujų – 2018 – metų!!!
Kun. Egidijus ARNAŠIUS